Dubens pilnakraujystės sindromas
Dubens pilnakraujystės sindromas (Pelvic Congestion Syndrome) – tai būklė, kai išsiplėtusios ir nepakankamai funkcionuojančios venos sukelia lėtinį skausmą dubens srityje. Ši problema dažniausiai pasireiškia moterims po gimdymo, tačiau gali kamuoti ir negimdžiusias.
Šis sindromas taip pat žinomas kaip mažojo dubens venų varikozė arba kongestijos sindromas.
Simptomai
Dubens pilnakraujystės sindromo simptomai gali būti įvairūs ir dažnai painiojami su kitomis ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis. Jie dažniausiai susiję su lėtiniu dubens skausmu ir kraujotakos sutrikimais mažajame dubenyje.
Kiti simptomai
– Šlapinimosi sutrikimai – dažnas noras šlapintis, kartais su šlapimo nelaikymu
– Pilvo pūtimas ir spaudimo jausmas dubenyje
– Išsiplėtusios venos (varikozė) lytinių organų srityje, šlaunyse ar sėdmenyse
– Kojų skausmas ir tinimas (ypač vakare ar po ilgesnio stovėjimo)
– Venų varikozė apatinėje pilvo dalyje ar sėdmenų srityje
– Hemorojus (dėl veninės kraujotakos sutrikimų)
– Nuovargio jausmas, bendras diskomfortas dubens srityje
Su skausmu susiję simptomai
– Lėtinis dubens skausmas (bukas, maudžiantis ar sunkumo jausmas, trunkantis ilgiau nei 6 mėnesius)
– Skausmo sustiprėjimas stovint, sėdint ar ilgiau vaikštant
– Skausmo padidėjimas prieš menstruacijas ir jų metu
– Apatinės nugaros dalies, sėdmenų ar klubų skausmas
– Skausmas lytinių santykių metu ar po jų (dispareunija)
Kas sukelia šią būklę?
Pagrindinė priežastis – venų vožtuvų nepakankamumas, dėl kurio kraujas kaupiasi mažajame dubenyje, sukeldamas uždegimą ir skausmą. Taip pat įtakos gali turėti:
Daugybiniai nėštumai (didelė gimda spaudžia venas)
Nėštumo metu gimda padidėja ir gali suspausti mažojo dubens venas, sutrikdydama kraujo nutekėjimą. Kuo daugiau nėštumų moteris yra turėjusi, tuo didesnė rizika, kad venos praras elastingumą ir atsiras lėtinis kraujo sąstovis.
Genetiniai veiksniai (polinkis į venų varikozę)
Jei šeimoje yra buvę venų varikozės atvejų (kojų, mažojo dubens ar kitose srityse), tikimybė susirgti dubens pilnakraujystės sindromu didėja. Paveldimas silpnesnis jungiamasis audinys ir silpni venų vožtuvai gali skatinti venų išsiplėtimą bei kraujo sąstovį.
Hormoniniai pokyčiai (estrogeno poveikis)
Estrogenas silpnina venų sieneles ir vožtuvus, todėl kraujagyslės tampa mažiau elastingos ir lengviau išsiplečia. Dėl šios priežasties dubens pilnakraujystės sindromas dažniau pasireiškia vaisingo amžiaus moterims, ypač po kelių nėštumų ar vartojant hormoninius preparatus.
Gydymas
Embolizacija – saugi, minimaliai invazyvi ir efektyvi procedūra
Venų embolizacija
Minimaliai invazyvi, saugi ir plačiai pasaulyje taikoma procedūra, laikoma auksiniu standartu dubens pilnakraujystės sindromo gydymui. Jos metu per mažą dūrį į veną įvedamas kateteris, per kurį speciali medžiaga uždaro išsiplėtusias venas, pašalindama kraujo sąstovį. Embolizaciniai klijai ir spiralės selektyviai blokuoja pažeistas venas, netrikdydamos kraujotakos sveikuose induose. Tai normalizuoja veninį nutekėjimą, mažina spaudimą mažajame dubenyje ir palaipsniui sumažina skausmą bei kitus simptomus.
Privalumai
– Be pjūvių – atliekama per mažą, iki 3 mm dūrį į veną
– Nereikia bendrosios nejautros – procedūra neskausminga
– Greitas atsistatymas – grįžimas įprastos veiklos vos kelias dienas
– Ilgalaikis efektas – 1 mėnesio bėgyje skausmas ir diskomfortas žymiai sumažėja
Dubens venų embolizacija yra efektyvus dubens pilnakraujystės sindromo gydymo metodas, pasižymintis šiais klinikiniais sėkmės rodikliais:
• 83% pacienčių praneša apie reikšmingą lėtinio dubens skausmo pagerėjimą ilgalaikėje stebėsenoje.
• 70–90% atvejų pasiekiamas ilgalaikis simptomų palengvėjimas.
Klinikinio sėkmingumo rodikliai
Kaip atliekama embolizacija?
Ši animacija parodo, kaip dubens pilnakraujystės sindromas gydomas venų embolizacija
Gijimo procesas po embolizacijos
Po procedūros dauguma pacienčių jaučia reikšmingą simptomų pagerėjimą, tačiau gijimo metu organizmas prisitaiko prie pokyčių, todėl kai kurioms moterims gali pasireikšti poembolizacinis sindromas (PES). Ši būklė būdinga maždaug 22% pacienčių ir yra laikina.
Poembolizacinio sindromo simptomai:
– Padidėjęs dubens skausmas
– Nedidelis karščiavimas (37,4–37,9°C)
– Nuovargis ir bendras negalavimas
– Jautrumas embolizuotos venos srityje
PES paprastai praeina per mėnesį po procedūros.
Skausmas ir atsigavimas po procedūros
Po embolizacijos dauguma pacienčių atsigauna greitai, tačiau gali pasireikšti laikinas diskomfortas, kurį galima efektyviai suvaldyti vaistais ir laikantis gydytojų rekomendacijų.
Atsigavimo rekomendacijos
✔️ Įprasta veikla – galima grįžti per 24-48 valandas
✔️ Fizinis aktyvumas – 5-7 dienas vengti sunkaus fizinio krūvio
✔️ Rekomenduojama 7-10 dienų vengti sunkumų kilnojimo
Skausmo valdymas
Daugelis pacienčių jaučia dubens mėšlungį ir apatinės nugaros dalies skausmą kelias dienas po embolizacijos. Skausmas primena menstruacinį ir dažniausiai trunka iki savaitės.
– Skausmą dažniausiai malšina analgetiniai ir/ar priešuždegiminiai vaistai
– Jei skausmas intensyvesnis, gydytojas gali paskirti stipresnių skausmą malšinančius vaistus
Konsultacijos
Jei jaučiate bent kelis iš šių simptomų, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Konsultacijos teikiamos šiose gydymo įstaigose:
Konsultacijos Kardiolitos Klinika
Konsultacijos dėl dubens pilnakraujystės sindromo teikiamos Kardiolitos Klinikoje, Laisvės pr. 64A, Vilnius.
Siuntimas nereikalingas.
Konsultacijos RVUL
Konsultacijos dėl dubens pilnakraujystės sindromo teikiamos Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje Ligoninėje (RVUL), Šiltnamių g. 29, Vilnius.
Reikalingas siuntimas.
Procedūra
Procedūra atliekama Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL).
Dubens pilnakraujystės sindromo gydymas embolizacijos būdu yra pilnai kompensuojama procedūra, taikoma visiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie moka privalomąjį sveikatos draudimą ir atliekama Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL).
Turite klausimų? Susisiekite.
Apie projekto iniciatorių
Gydytojas radiologas, turintis daugiau nei dešimtmetį patirties intervencinėje radiologijoje ir neuroradiologijoje. Nuo 2012 m. dirba RVUL Intervencinės radiologijos skyriuje, nuo 2024 m. jam vadovauja. Specializuojasi minimaliai invaziniu būdu gydant arterijų susiaurėjimus, galvos smegenų aneurizmas bei gimdos miomas. Stažavosi ir dirbo neurointervenciniu radiologu Londono, Glazgo ir Koventrio ligoninėse, turi gydytojo licencijas keliose ES šalyse. Nuolat tobulinasi tarptautiniuose kongresuose bei yra kelių Europos profesinių organizacijų narys, įskaitant ESO, CIRSE, ESA ir ESMINT, kur Lietuvoje atstovauja kaip ambasadorius.
1000+
17+
Metų patirtis medicinoje
Įvairių embolizacijos procedūrų patirtis